Labas, mazuti

Siandien Tau sakau pirmaji "labas" ir cia, savo dienorastyje.  Niekas neaprasys ir zodziais neapsakys tu emociju, kai mama pirma karta supranta, kad laukiasi. Tai buvo ypatinga diena ir isankstine Dievulio dovana man gimtadienio proga, kai likus savaitei iki gimtadienio supratau, kad Tu jau gyveni. Dar reikejo nekantriai palaukti pora savaiciu, kol apie Tavo sirdeles plakima pasake ir gydytojas. Mano zirniuk, Tu viso labo kol kas tik 6 milimetru dydzio, bet jau mamyte iesko platesniu dzinsu, kartais negali nuryti ne kasnio ar issimiegoti.

Truputis prisiminimų

TUNISAS

Kai per radiją išgirstu, jog Lietuvos link artėja šalto oro frontas iš Arkties, grasinantis minusine temperatūra daugiau nei 20 laipsnių, susisupu į šiltus prisiminimus.
Šį sykį tai prisiminimai apie ir iš Tuniso, kelionę į kurį simboliškai pavadinome sužadėtuvių kelione.

Kartagina

Mečetė Sidi Bu Said miestelyje

Pajūris Hamamete 



Nauja trasa

Oi, oi, oi, kaip seniai čia besilankiau ir kaip seniai ką berašiau! Juk būta tiek visko gražaus!
Diena gena dieną, nenumaldomai artindama tą momentą, kai vienas kitam ištarsim galutinį ir neatšaukiamą "taip". "Kaip jaučiuos?" - klausia daugelis. Laiminga. Taip, iš tiesų, - net labai laiminga. Tačiau šis laimės pojūtis toks kitoks, - naujas, ramus. Drugeliai po pilvą neskraido, mintys padebesiais neplaukioja. Bet vis vien, viskas taip nauja, taip kitaip, kaip nebūčiau nė pagalvojus. Pranokti mano lūkesčiai, įsivaizdavimai, kaip viskas galėtų būti, kaip būčiau norėjusi, kad būtų... Mintyse vis kartoju žodžius - "Dievas didesnis už mūsų širdį".
Gyvenam pasiruošimo vestuvėms nuotaikomis. Ypatingas momentas buvo išdalinti draugams kvietimus į šventę, išsirinkti suknelę, pasimatuoti žiedus. Realiai suvokti, kad už aštuonių savaičių imsiu kurtis naujuose namučiuose, neina, - viskas atrodo dar toli, kaip kažkas, kas vyksta ne man, bet kažkam kitam. Bet, gal ir nereikia norėti visko suvokti realiai ar visko iki galo įsisąmoninti, verčiau paliksiu vietos paslapčiai ir nuotykiui.

Dovanai gavote...

KUBA

Draugystės etape yra keistas laikas, kuomet negali jo konkrečiai įvardinti, - tai jau lyg ir nebe pažinties etapas, bet dar ir ne draugystės, todėl po šiai dienai negaliu įvardinti to laikotarpio, kuomet nuo susipažinimo tepraėjus keliems mėnesiams ir Toniui atkakliai siekiant laimėti mano širdį, sulaukiau iš jo labai netikėtos dovanos - kelionės į Kubą... Galvoje sukosi šimtai minčių, kaip "ko jis nori", "važiuoti-nevažiuoti", "reikės atsilyginti lova, "jukjiemstikvienagalvoj", kol kažkiek aprimusi, priėmiau DOVANĄ. Dovaną, kurią jis dovanojo iš visos širdies, atrėmęs mano visus "mes tik pažįstami, ne pora", "aš jauna, eisiu linksmintis viena" ir kitus kaprizus.


Varadero paplūdimys vakare

Sodyba

Havana

Trinidadas

Kubietiški cigarai

Mojito, mhmmmm....



Nuotakos mintys

Mąsčiau šiandien apie santuoką. Apie jos neaprėpiamumą ir grožį. Viena mintis gynė kitą mintį, bandžiau susikaupti darbui,bet apsisukusi pagaudavau save galvojančią apie tą momentą, kai jau galutinai vienas kitam prieš Dievą ir žmones ištarsime TAIP. Vieną akimirką mąstau kaip tai gražu, kitą akimirką suprantu, kaip tai atsakinga, - su tikėjimu ištarti kitam TAIP, ir toliau jau per gyvenimą eiti kartu, "kol mirtis išskirs"...visą gyvenimą!!!

Kaip mes susipažinome?

Mudviejų pažintis įvyko 2009 metų vasarą. Dabar jau nepamenu, ar tai buvo paskutiniosios birželio mėnesio, ar pirmosios liepos mėnesio dienos. Vasarą man pats darbymetis, diena keičia dieną, jos suvienodėja ir byra keisdamos viena kitą. Ta vasara buvo pilna liūdesio, tam, kad išvis neuždusčiau po užsiritintu liūdesio akmeniu, kabinaus į darbą. Toniui įėjus į biurą, prakiuro dangus ir ėmė lyti. Nerimavau ir vis žiūrėjau pro langą kada liausis lyti ir jis išeis, - vis dar negalėjau, slegiama liūdesio, pakęsti į mane ilgiau įsmeigto žvilgsnio. Lietus nesiliovė, neliko nieko kita, kaip mandagiai svečiui pasiūlyti atsisėsti bei arčiau stumtelti dubenėlį su vyšniomis. Ėmėme aiškintis, saldžios jos, ar rūgščios.
Kitą dieną jis pasirodė vėl. Kažko paklausęs išėjo. Labai norėjo nuvykti į Kuršių neriją, tad ryžausi pabūti gide ir laisvą nuo darbo dieną nuvežiau jos parodyti. Daug vėliau jis prisipažino buvęs turbūt užburtas Raganų kalne.

Aš toliau dirbau, diena keitė dieną, Tonis rašė ilgiausius elektroninius laiškus (kaip jie pradžioj mane erzino!), siuntė gėles, atvirutes. Šimtus kartų norėjosi pasiųsti jį kuo toliau, erzino jo dėmesys, erzinaus, kad negaliu iš širdies išmesti mane atstūmusio žmogaus, vis dar slapta vyliaus, kad kažkas pasikeis, todėl naujas gerbėjas su senamadiškom manierom labai erzino. Bet jis buvo atkaklus. Labai atkaklus. Po pusmečio atkakliai rodomo dėmesio, ėmiau TIKĖTI, kad tai nuoširdu ir tikra. Tai buvo tik pradžia.

Kodėl "Pašaukti mylėti" ?

"Pašaukti mylėti" - todėl, kad mes kiekvienas esame kviečiami mylėti ir būti mylimais. Laimingas, kuris išgirdęs šį kvietimą į jį atsiliepia. Galbūt sutrikęs, nustebęs...galbūt laimingas, lyg radęs lobį, eis, parduos, ką turįs, anot Biblijos, tam, kad atsiliepti šiam kvietimui. Nes kviečiančiojo balsas mylėti pasiekia net tada, kai širdis lyg urvas užritintas akmenimis, kai iš baimės rizikuoti prarasti save tampi aklas ir kurčias. Juk meilės kaitra - "kaip ugnies kaitra, nenumaldoma liepsna"
"Pašaukti mylėti"" - tai mano, ir mano, dabar jau sužadėtinio, Tonio meilės istorija, mūsų ruošimasis Santuokos sakramentui, pasidalinimas mintimis, prieššventiniu rūpesčiu, jauduliu.