Dovanai gavote...

KUBA

Draugystės etape yra keistas laikas, kuomet negali jo konkrečiai įvardinti, - tai jau lyg ir nebe pažinties etapas, bet dar ir ne draugystės, todėl po šiai dienai negaliu įvardinti to laikotarpio, kuomet nuo susipažinimo tepraėjus keliems mėnesiams ir Toniui atkakliai siekiant laimėti mano širdį, sulaukiau iš jo labai netikėtos dovanos - kelionės į Kubą... Galvoje sukosi šimtai minčių, kaip "ko jis nori", "važiuoti-nevažiuoti", "reikės atsilyginti lova, "jukjiemstikvienagalvoj", kol kažkiek aprimusi, priėmiau DOVANĄ. Dovaną, kurią jis dovanojo iš visos širdies, atrėmęs mano visus "mes tik pažįstami, ne pora", "aš jauna, eisiu linksmintis viena" ir kitus kaprizus.


Varadero paplūdimys vakare

Sodyba

Havana

Trinidadas

Kubietiški cigarai

Mojito, mhmmmm....



Nuotakos mintys

Mąsčiau šiandien apie santuoką. Apie jos neaprėpiamumą ir grožį. Viena mintis gynė kitą mintį, bandžiau susikaupti darbui,bet apsisukusi pagaudavau save galvojančią apie tą momentą, kai jau galutinai vienas kitam prieš Dievą ir žmones ištarsime TAIP. Vieną akimirką mąstau kaip tai gražu, kitą akimirką suprantu, kaip tai atsakinga, - su tikėjimu ištarti kitam TAIP, ir toliau jau per gyvenimą eiti kartu, "kol mirtis išskirs"...visą gyvenimą!!!

Kaip mes susipažinome?

Mudviejų pažintis įvyko 2009 metų vasarą. Dabar jau nepamenu, ar tai buvo paskutiniosios birželio mėnesio, ar pirmosios liepos mėnesio dienos. Vasarą man pats darbymetis, diena keičia dieną, jos suvienodėja ir byra keisdamos viena kitą. Ta vasara buvo pilna liūdesio, tam, kad išvis neuždusčiau po užsiritintu liūdesio akmeniu, kabinaus į darbą. Toniui įėjus į biurą, prakiuro dangus ir ėmė lyti. Nerimavau ir vis žiūrėjau pro langą kada liausis lyti ir jis išeis, - vis dar negalėjau, slegiama liūdesio, pakęsti į mane ilgiau įsmeigto žvilgsnio. Lietus nesiliovė, neliko nieko kita, kaip mandagiai svečiui pasiūlyti atsisėsti bei arčiau stumtelti dubenėlį su vyšniomis. Ėmėme aiškintis, saldžios jos, ar rūgščios.
Kitą dieną jis pasirodė vėl. Kažko paklausęs išėjo. Labai norėjo nuvykti į Kuršių neriją, tad ryžausi pabūti gide ir laisvą nuo darbo dieną nuvežiau jos parodyti. Daug vėliau jis prisipažino buvęs turbūt užburtas Raganų kalne.

Aš toliau dirbau, diena keitė dieną, Tonis rašė ilgiausius elektroninius laiškus (kaip jie pradžioj mane erzino!), siuntė gėles, atvirutes. Šimtus kartų norėjosi pasiųsti jį kuo toliau, erzino jo dėmesys, erzinaus, kad negaliu iš širdies išmesti mane atstūmusio žmogaus, vis dar slapta vyliaus, kad kažkas pasikeis, todėl naujas gerbėjas su senamadiškom manierom labai erzino. Bet jis buvo atkaklus. Labai atkaklus. Po pusmečio atkakliai rodomo dėmesio, ėmiau TIKĖTI, kad tai nuoširdu ir tikra. Tai buvo tik pradžia.

Kodėl "Pašaukti mylėti" ?

"Pašaukti mylėti" - todėl, kad mes kiekvienas esame kviečiami mylėti ir būti mylimais. Laimingas, kuris išgirdęs šį kvietimą į jį atsiliepia. Galbūt sutrikęs, nustebęs...galbūt laimingas, lyg radęs lobį, eis, parduos, ką turįs, anot Biblijos, tam, kad atsiliepti šiam kvietimui. Nes kviečiančiojo balsas mylėti pasiekia net tada, kai širdis lyg urvas užritintas akmenimis, kai iš baimės rizikuoti prarasti save tampi aklas ir kurčias. Juk meilės kaitra - "kaip ugnies kaitra, nenumaldoma liepsna"
"Pašaukti mylėti"" - tai mano, ir mano, dabar jau sužadėtinio, Tonio meilės istorija, mūsų ruošimasis Santuokos sakramentui, pasidalinimas mintimis, prieššventiniu rūpesčiu, jauduliu.