Kaip mes susipažinome?

Mudviejų pažintis įvyko 2009 metų vasarą. Dabar jau nepamenu, ar tai buvo paskutiniosios birželio mėnesio, ar pirmosios liepos mėnesio dienos. Vasarą man pats darbymetis, diena keičia dieną, jos suvienodėja ir byra keisdamos viena kitą. Ta vasara buvo pilna liūdesio, tam, kad išvis neuždusčiau po užsiritintu liūdesio akmeniu, kabinaus į darbą. Toniui įėjus į biurą, prakiuro dangus ir ėmė lyti. Nerimavau ir vis žiūrėjau pro langą kada liausis lyti ir jis išeis, - vis dar negalėjau, slegiama liūdesio, pakęsti į mane ilgiau įsmeigto žvilgsnio. Lietus nesiliovė, neliko nieko kita, kaip mandagiai svečiui pasiūlyti atsisėsti bei arčiau stumtelti dubenėlį su vyšniomis. Ėmėme aiškintis, saldžios jos, ar rūgščios.
Kitą dieną jis pasirodė vėl. Kažko paklausęs išėjo. Labai norėjo nuvykti į Kuršių neriją, tad ryžausi pabūti gide ir laisvą nuo darbo dieną nuvežiau jos parodyti. Daug vėliau jis prisipažino buvęs turbūt užburtas Raganų kalne.

Aš toliau dirbau, diena keitė dieną, Tonis rašė ilgiausius elektroninius laiškus (kaip jie pradžioj mane erzino!), siuntė gėles, atvirutes. Šimtus kartų norėjosi pasiųsti jį kuo toliau, erzino jo dėmesys, erzinaus, kad negaliu iš širdies išmesti mane atstūmusio žmogaus, vis dar slapta vyliaus, kad kažkas pasikeis, todėl naujas gerbėjas su senamadiškom manierom labai erzino. Bet jis buvo atkaklus. Labai atkaklus. Po pusmečio atkakliai rodomo dėmesio, ėmiau TIKĖTI, kad tai nuoširdu ir tikra. Tai buvo tik pradžia.